Rugpjūčio 8 d. liturginis kalendorius minėjo šv. Dominyką Guzmaną, Pamokslininkų ordino, paprastai vadinamo dominikonais, įkūrėją. Šia proga popiežius Pranciškus trumpa žinute kreipėsi į savo sekėjus Twitterio tinkle: „Šiandien šloviname Tėvą už darbus, kuriuos nuveikė šv. Dominykas, tarnaudamas Evangelijai, skelbdamas ją žodžiu ir gyvenimu“.
Dominykas gimė Ispanijoje apie 1170 m. kilmingoje šeimoje. Priėmęs kunigo šventimus, iškart buvo paskirtas į garbingą Osmos vyskupijos katedros kanauninko postą. Staigus šuolis karjeros laiptais neapsvaigino jaunojo kunigo; jis puikiai suprato, jog kitų pripažinimą galima užsitarnauti tik darbu ir nuolankumu. Osmos vyskupas greit pastebėjo jaunojo kanauninko uolumą ir išmintį. Dažnai jam skirdavo ypatingo pasitikėjimo reikalaujančias užduotis. Lydėdamas vyskupą jaunas kunigas greit susipažino su to meto Bažnyčios problemomis – šiaurės Europoje ištisos tautos dar nebuvo nieko girdėjusios apie Kristų, kitur krikščionys gyveno nesantarvėje, o pietų Prancūzijoje buvo kilę nauji klaidatikystę skleidžiantys religiniai judėjimai.
Vieną kartą drauge su vyskupu lankantis popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta skelbti Evangeliją tuo metu pietinėje Prancūzijoje gana gausiems albigensams, tai yra klaidatikių grupei, skelbusiai manichėjišką, dualistinę visatos sampratą, pasak kurios, pasaulį valdo dvi lygiavertės jėgos – gėris ir blogis. Siekdami gėrio, albigensai kategoriškai atmetė viską kas kūniška, praktikavo labai griežtą askezę, netgi nesituokė.
Dominykas noriai priėmė pasiūlymą ir tuoj pat leidosi į albigensų žemes, ėmė su jais polemizuoti. Greit atsirado ir pasekėjų, iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Pirmoji Pamokslininkų ordino bendruomenė buvo įkurta Tulūzoje. Jai buvo pritaikyta senoji Augustino regula. Naują vienuolių bendruomenę oficiali įkūrė popiežius Inocentas III 1216 m. paskelbta bule „Religiosam vitam“. Kadangi bulę pasirašęs popiežius tais pačiais metais mirė, ją patvirtino ir netrukus išrinktas naujas popiežius Honorijus III.
Dominikonai, panašiai kaip ir maždaug tuo pat metu Italijoje susikūrę pranciškonai, rinkosi elgetaujančio ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie žemių ir turtų. Labai svarbus ir ordino ateitį nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius į pačias geriausiais to meto mokyklas, kad jie būtų kuo puikiausiai pasirengę savo darbui. Kai Dominykas mirė Bolonijoje 1221 m., dominikonai jau buvo plačiai paplitę. Labai greit, jau 1234 m. Dominykas buvo paskelbtas šventuoju.
Pernai Pamokslininkų ordinas minėjo savo veiklos 800 metų jubiliejų. Šių metų Popiežiškojo žinyno skelbiamais duomenis, visame pasaulyje šiuo metu yra 5 810 dominikonų, kurių 4 374 yra priėmę kunigo šventimus. Dominikonai turi 560 vienuolynų ir kitų namų.
Lietuvą pirmieji dominikonai pasiekė jau Mindaugo laikais, tačiau intensyviausios jų veiklos ir vienuolynų plėtros metas buvo septynioliktasis amžius. 1647 m. Lietuvoje buvo įkurta dominikonų provincija, kurios centras buvo Vilniaus Šv. Dvasios vienuolynas. Dominikonai Lietuvoje buvo įkūrę 11 vienuolynų. XIX a. viduryje carinės Rusijos valdžia vienuolynus uždarė. Tarpukario metais dominikonai bandė atsikurti Raseiniuose. 1993 m. dominikonų bendruomenė atsikūrė Vilniuje prie šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios. Prancūzijos provincijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vikariatui šiuo metu priklauso keliolika dominikonų, kurių dauguma gyvena Vilniuje, kiti Liepojoje ir Taline. (Vatikano radijas)
